Prekiaujame Šiaulių RŪTOS šokoladu ir saldainiais

Trumpa šokolado atsiradimo istorija

Gausybei augalų rūšių pavadinimus suteikęs įžymus botanikas Karlas Linėjus (1707-1778) labai mėgo gerti kakavos gėrimą. Tad ir kakavmedį, iš kurio vaisių šis gėrimas gaminamas, pavadino garbingu Theobroma Cacao (išvertus iš lotynų kalbos - „dievų maistas“) vardu.

Kapavietėse rasti archeologiniai eksponatai rodo, kad jau 1500-400 m. pr. Kr. kakavos gėrimu genčių švenčių ir didžiųjų apeigų metu mėgavosi tuomet klestėjusių majų ir actekų valstybių didžiūnai. Šalia daiktų, kurie į kapavietes būdavo dedami kaip labai svarbūs laimingo pomirtinio gyvenimo atributai, randami ir puošnūs puodukai, skirti šokoladui gerti, o piešiniuose ant sienų vaizduojamas šio gėrimo paruošimo ritualas. Šokoladas – tai išminties, jėgos ir potencijos šaltinis. Tokios nuomonės apie stebuklingą gėrimą laikėsi senovės actekai, išpopuliarinę šokoladą Amerikoje ir sukūrę legendą, esą kakavmedžio sėklos į žemę papuolė iš Rojaus.


Actekų imperatorius Tenochtitlanas kakavmedžio ankštis kaip brangiausią dovaną veždavosi į tolimas Šiaurės ar Vakarų Amerikos žemyno valstybes. Čia jos atstodavo net pinigus. Už 100 kakavos pupelių buvo galima nusipirkti gerą vergą.


Šokoladas ir sveikata

   Tad, iš kur gi ta šokolado trauka, besitęsianti ne vieną tūkstantmetį? Atsakyti šiandien jau nėra taip sudėtinga – ją lemia turtinga kakavmedžio vaisių cheminė sudėtis. Jo sudėtyje yra 33-37% riebalų, 6-6,5 % baltymų, 46-63% angliavandenių, 4-7% krakmolo, apie 1% mineralinių medžiagų, 0,4% teobromino, kofeino, eterinių aliejų, 1-1,5% drėgmės. Suvalgę 100 gramų šokolado plytelę, gauname net 550 kcal (2300 kJ), todėl šokoladu papildomi lakūnų, kosmonautų, narų, sportininkų (ypač kopiančių į kalnus), studentų (egzaminų sesijų metu) maisto daviniai. Aukštos kokybės šokolade yra vitaminų: A, B1, B2, C, D, E; taip pat mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, fosforo. Saldumynų sudėtyje esanti kakava visų pirma naudinga dėl didelio kiekio antioksidantų, susidedančių iš vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos padeda apsisaugoti nuo širdies ir onkologijos ligų, veikia kaip antidepresantas bei afrodiziakas.

Eksperimentais nustatyta, kad šokolado valgymas nedaro jokios įtakos spuoguotumui. Šokoladas naudojamas ir kosmetikoje. Italijos grožio salonuose siūloma atlikti liekninamąjį masažą su karčiojo šokolado putomis. Skystas juodasis šokoladas naudojamas veido kaukei. Kakavos granulės naudojamos švelnioms odos šveitimo procedūroms.

Šokoladas padeda greit atgauti fizinę ir protinę energiją, kovoti su stresu ir nuovargiu. Dėl savo teigiamo poveikio protinei veiklai, rekomenduojamas dirbantiems verslo ar kūrybinėje srityje. Pasak specialistų, gamta niekur kitur nesudėjo tokios gausybės vertingų maistinių medžiagų, kiek jų tilpo į mažytę kakavos pupelę.

(Šaltinis: „The book of chocolate“ Preface by Jeanne Bourin, Flammarion 2004)