Arbata - kas tai?
              Siūlome jums susipažinti su arbatos gamyba. Arbatmedžio (Thea sinensis) tėvynė yra Kinija, ten ir pradėta gerti arbata. Tai įvyko maždaug prieš 4000 metų. Imperatorius Szen Nung keliavo su savo palyda ir prisėdo pailsėti bei numalšinti troškulį. Tuo metu pakilo vėjas ir keli nežinomi lapeliai įkrito į imperatoriaus puodelį. Taip pasak legendos buvo atrastas arbatos gėrimas.
              Dabar arbata auginama Ceilone, Indijoje, Kinijoje, Pietryčių Afrikoje (Kenijoje, Mozambike), Argentinoje ir Japonijoje. Kiekvienos vietovės arbata yra skirtingo skonio, spalvos ir kvapo. Arbatos savybės taip pat priklauso ir nuo aukščio, kuriame arbata auga. Priklausomai nuo arbatos plantacijos aukščio virš jūros lygio, yra skiriamos trys arbatų rūšys:
·  Aukštai auginta - kai plantacija yra daugiau nei 1800 metrų virš jūros lygio aukštyje. Tokių vietų pasaulyje yra nedaug. Arbatai augti reikalinga ne žemesnė negu +13 laipsnių Celsijaus temperatūra, tropikuose naktimis tokia temperatūra būna 2200 metrų virš jūros lygio aukštyje. Arbatai reikia daug drėgmės, todėl ji gali augti tik musoninių liūčių zonoje. Ji yra labai reikli dirvai, kuri turi būti puveninga, neakmenuota, o tokios dirvos būna tik senai susiformavusiuose kalnuose. Kad atitiktų visas šias sąlygas, pasaulyje yra tik trys pagrindinės vietovės: Pietų Kinija, Rytų Indija ir Ceilonas. Todėl aukštai auginta arbata visada būna tik iš šitų kraštų.
·  Aukštai augintos arbatos gėrimas yra ypatingas tuo, kad turi neįprastai gerą aromatą, tačiau jo būna blyškesnė spalva ir silpnesnis skonis. Tokia arbata labiausiai mėgstama Vakarų Europoje - Anglijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Skandinavijoje. Beje, ši arbata būna pati brangiausia.
·  Vidutiniame aukštyje augusi arbata laikoma tokia, kurios plantacijos yra 1200-1800 metrų virš jūros lygio. Didžiausios plantacijos yra Kinijoje, Kenijoje ir Pietų Indijoje. Arbatos gėrimas pasižymi geru skoniu, bet yra silpnesnio kvapo ir spalvos. Tokia arbata populiariausia JAV, Kanadoje, Australijoje. Ši arbata yra vidutinės kainos.
·  Žemai augusi arbata - tokia, kurios plantacijos yra iki 1200 metrų aukščio virš jūros lygio. Labai daug tokios arbatos augina Ceilone, Kinijoje, Afrikoje. Užpilas pasižymi tamsia spalva, tačiau kvapas ir skonis yra silpnesni. Labiausiai tokia arbata mėgstatma Rusijoje, arabų kraštuose, o taip pat ir Lietuvoje.

Arbatos gamyba
               Nuo arbatos krūmo skinami trys viršutiniai lapeliai ir pumpuras ant pačios šakelės viršūnės.
               Nuskinti lapeliai gabenami į arbatos perdirbimo fabriką, kur iš karto apdžiovinami. Apdžiūvę lapeliai "vyniojami". Jei suvyniojus gaunamas rutuliukas, tokia arbata vadinama CTC arbata, jei cilindro formos - tai gaunama įprasta arbata.
               Suvyniota arbata toliau fermentuojama. Ji sudedama į dideles krūvas ir laikoma +26 C temperatūroje. Nuo laikymo ilgumo priklauso kokia arbata gaunasi - žalia ar juoda (mums įprastoji). Fermentacijos metu arbata įgauna visas savo skonio ir kvapo savybes, todėl tai yra pats svarbiausias procesas viso gamybos ciklo metu.
               Po fermentacijos arbata aukštoje temperatūroje džiovinama ir rūšiuojama.
Arbatos rūšys. Juodoji arbata.
           Kaip jau buvo minėta, arbata pagal plantacijos aukštį virš jūros lygio yra aukštai augusi, vidutinio ir žemo auginimo. Kiekviena šių arbatų dar rūšiuojama pagal arbatkrūmio lapelių pavadinimą iš kurių ta arbata pagaminta.
         Arbata vien iš pumpurų yra pati geriausia ir brangiausia bei labai retai gaunama rinkoje. Tokią arbatą netgi Anglijos karalienė patiekia per priėmimus tik kitų šalių karališkųjų šeimų nariams. Tai TGF (Tippy Golden Flowery) arbata. Tippy reiškia, kad ant pumpuro yra išlikę daug jaunų liaukinių plaukelių, kurie lapui skleidžiantis nukrenta. Kuo daugiau tokių plaukelių ir kuo jie jaunesni, tuo arbata geresnė. Šitie plaukeliai suteikia arbatos gėrimui nepakartojamą skonį ir aromatą.
·  Kita arbatos rūšis - GFOP (Golden Flowery Orange Pekoe) - sudaryta iš pumpurų ir pačių jauniausių lapelių mišinio.
FOP (Flowery Orange Pekoe) sudaryta iš pačių jauniausių ir švelniausių lapelių..
FBOP tokia kaip ir FOP, tačiau lapeliai būna smulkūs ir subyrėję gamybos proceso metu.
OP - tai viduriniai 2-3 lapeliai, esantys po pumpuru. Iš jų pagamintas arbatos gėrimas yra labai gero skonio, tačiau truputį blyškesnės spalvos. Šie lapeliai užpylus karštu vandeniu išsivynioja ir gėrimas gerai atrodo.
BOP (Broken Orange Pekoe) - tai smulkinti OP lapeliai.
P - peko - tai 3-ias lapelis nuo pumpuro. Jis būna didžiausias, jo nuoviras yra labai tamsios spalvos, o skonis - aštrokas.
BP - susmulkinta P (Pekoe) arbata.
BP ir P - tai daugiausia Lietuvoje suvartojamų arbatų rūšys.
             Dar žemiau po pumpuru esančių lapelių arbata jau gėrimui paprastai nevartojama ir yra kaip arbatos priemaišos. Ji vadinama S (Souchong).
             Tos arbatžolės, kurios dedamos į vienkartinius pakelius, išdžiūvusios dar papildomai smulkinamos ir vadinamos Fannings. Iki fannings galima susmulkinti bet kokios rūšies arbatą, tada fannings ir vadinamos pagal tos rūšies pavadinimą. Pvz.:
FOPF (Flowery Orange Pekoe Fannings) - reiškia, kad FOP (patys jauniausi lapeliai) yra susmulkinti iki tinkamų fasavimui į vienkartinius paketėlius.
FBOPF - reiškia, kad sutrupėję gamybos procese jauniausi lapeliai dar kartą yra susmulkinti iki fannings.
              Arbatų smulkinimo atliekos vadinamos D (dust). Šios dulkės būna arba išmetamos arba panaudojamos gėrimų tetrapakuose gamybai.
Žalioji arbata.
Ši arbata gaunama fermentacijos procesą sutrumpinant iki 1-2 min. Tai praktiškai natūralūs džiovinti arbatos lapeliai, todėl ji neturi gradacijos pagal lapelių aukštį ant šakelės prie pumpuro. Žaliosios arbatos visi lapeliai yra vienodo skonio, nepriklausomai kaip arti prie pumpuro ir kokie jauni jie buvo.  Šios arbatos auginamos Ceilone ir laivais gabenamos į Lietuvą.

Pu – Erh arbata
Kinija
       Arbata garsėjanti savo gydomosiomis savybėmis. Tai Junanio provincijoje auginama arbata. Žmonės,gyvenantys Junanio ir Tibeto pasienyje, geria šią arbatą nuo Tang dinastijos laikų.
                 Dažnai Pu-erh arbatą geria esant virškinimo sutrikimams ar viduriavimui, tačiau šiuolaikiniai medicinos tyrimai nustatė, kad būtent ši arbata ženkliai sumažina eholesterolio kiekį kraujyje.  Pu-erh yra priskiriama prie švelnių arbatų. 1986m.Barselonoje Junanio tučia (presuota Pu-erh) gavo devintąją vietą tarptautinėje maisto konferencijoje.
                Pu-erh ypatybės sąlygoja daugelis faktorių : arbatkrūmio rūšis, dirvožemis, klimatas, apdorjimas. Pu-erh yra dalinės fermentacijos arbata, tačiau jos fermentavimo laikas yra šiek tiek ilgesnis nei ulongo arbatos. Arbatos skonis yra savotiškas ir daugeliui neįprastas, vos salsas, atsiduodantis žeme, ypač pirmasis antpilas. Neįpratusiems prie savotiško šios arbatos skonio galima patarti ją maišyti su baltąja arbata. Arbatžoles galima užpilti virintu vandeniu dar porą kartų. 

Arbata ir sveikata
               Seniai yra žinomos juodosios arbatos gydomosios savybės. Jos priklauso nuo arbatžolėse esančių aktyvių medžiagų - flavonoidų, vitaminų, floro ir kt. Flavonoidai veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys žmogaus organizme medžiagų apykaitos metu susidariusių laisvųjų radikalų perteklių, kuris žaloja kūno ląsteles, sukelia širdies ir kraujagyslių bei vėžio ligas, skatina jų vystymąsi. Arbatžolių flavonoidai yra aktyvesni už tuos, kurių žmogus gauna su daržovėmis - svogūnais, špinatais, salotomis ir kt.
             Kalbant apie arbatžolėse esančių antioksidantų reikšmę, jų veikimą prieš širdies ir kraujagyslių ligas, pabrėžtina, kad jie tiesiogiai padeda mažinti aterosklerozės plitimą. Antioksidantai ne tik trukdo laisvųjų radikalų pertekliui susidaryti, bet ir slopina mažo tankio lipoproteinų oksidaciją, kuri padeda plėtotis aterosklerozei. Taigi antioksidantai, kurių esama arbatoje, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriomis mūsų žmonės dažniausiai serga.
            Tiriant sergamumo dažnumą tų žmonių, kurie geria arbatą, ir tų, kurie jos negeria, rastas skirtumas. Geriantys arbatą rečiau suserga širdies infarktu ir išeminiu insultu už jos negeriančius. Net yra nustatyta rizikos susirgti priklausomybė nuo flavonoidų suvartojimo. Tiriant grupes žmonių, kur vieni per dieną suvartojo vidutiniškai apie 28,6 flavonoidų, insulto rizika sumažėjo 73 proc. palyginti su tais, kurie jų suvartojo vidutiniškai 18,3 proc. per dieną. Išgeriantiems vieną puodelį arbatos per dieną širdies infarkto rizika sumažėja 44 proc. palyginti su tais, kurie arbatos visai negeria.
            Nustatyta, kad arbatžolių flavonoidai sumažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Norvegai, ištyrę atskiras žmonių grupes, nustatė, kad išgeriant per dieną vieną puodelį arbatos cholesterolio kiekis sumažėjo 6 proc., išgeriant vieną-du puodelius - 12 proc., išgeriant 3-7 puodelius - 19 proc. lyginant su visiškai negeriančiais arbatos. Nustatyta, kad arbata sumažina cholesterolio koncentraciją ne tik tų žmonių, kurių kraujo plazmoje cholesterolio per daug, bet ir tų, kurių koncentracija normali. Ar tai gerai, ar negerai?
          Literatūroje skelbiama nemažai duomenų apie arbatos įtaką įvairios lokalizacijos piktybinių ligų rizikai mažinti, inkstų akmenligei stabdyti ir kt. Iš tyrimų duomenų matyti, kad 2-3 puodeliai arbatos per dieną sumažina inkstų akmenligės riziką apie 30 procentų. Be to, arbata pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Tačiau arbatai, kaip ir visoms maisto medžiagoms, yra normos ribos. Su arbata žmogus gauna kofeino, kurio perteklius nėra naudingas. Todėl arbatos persigerti taip pat nesveika. Nepatariama išgerti per dieną daugiau kaip 10 puodelių.
           Arbata šiek tiek mažina geležies rezorbciją, tačiau tik gaunamą su augaliniu maistu, ir neveikia gaunamos su gyvuliniais maisto produktais (hemo pavidalu). Todėl vegetarams nevalia gerti labai daug arbatos. Tą patį galima pasakyti ir apie nėščias moteris bei vaikus. 3 arbatos puodeliai per dieną nedaro įtakos geležies rezorbcijai.            
           Žalioji arbata pasižymi veikliosiomis medžiagomis, kurioms būdingos antimutageninės ir antikancerogeninės savybės. Žaliosios arbatos veikliosios medžiagos skiriasi nuo juodosios arbatos. Žaliojoje arbatoje daugiausia būna katechinų - sausose žaliosiose arbatžolėse net iki 30 proc., o viename jos puodelyje - iki 200 miligramų. Pastaruoju metu kai kuriose šalyse žaliosios arbatos ekstraktas naudojamas kaip priedas prie vaisių, kosmetinių priemonių, kai kurių gėrimų. Žalioji arbata apskritai daugiau geriama Rytų pasaulyje. Vakarų pasaulyje ir mūsų šalyje daugiausia geriama juodoji arbata. Netikroji arbata - sudaryta iš įvairių žolelių ar uogų, vaiskrūmių lapelių turi mažiau veikliųjų medžiagų už tikrąją arbatą.
Arbata visiems prieinamas gėrimas, nesukelia intoksikacijos ir sveika ją gerti kasdien.

Straipsnį paruošė prof. DOMICĖLĖ MIKALAUSKAITĖ

Detaliau visos ARBATOS